pripykdyti

pripykdyti
pripýkdyti caus. pripykti; prierzinti, įkyrėti: Tiek jau pripykdė su tuo savo rėkimu, kad nu! Vb. \ pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti; supykdyti; užpykdyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pripykdyti — pripýkdyti vksm. Ji̇̀s manè gerókai pripýkdė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atpykdyti — caus. atpykti; pripykdyti: Mane tai tie vaikai atpykdo Grž. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti; supykdyti; užpykdyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • papykdyti — Kvr caus. papykti 1: Papykdydavau girtą, tai ir mañ da kai kada išvydavo [iš namų] Mžš. Nelok niekų, ba papykdysi viškui Slm. Tamstos nepapykdysiu, jei paprašysiu LTI424(A.Baran). pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perpykdyti — Ds caus. perpykti 1: Su savo lindimu tai perpykdo! Sdk. Kam tą senę perpykdei?! Alk. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykdyti; perpykdyti; pripykdyti; supykdyti; užpykdyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pykdyti — pykdyti, o (pykdžia), ė Vrb, Všn, pỹkdyti NdŽ caus. pykti: 1. Kam tu mane pykdai? J. Kam reikia pykdyt [žmogų]! Pb. Negeiskime tuščios garbės vieni kitus pykdydami brš. Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktį, supykį pakrutinu SD72. 2. refl.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • supykdyti — caus. supykti: 1. Skolos dažnai supykdo žmones rš. Aš jį nenorėdamas supykdžiau Lkm. Geras liežuvėlis tuojau supykdo KrvP(Ds). Jauną mergelę iki ašarų supykdydavo V.Kudir. 2. refl. Anidvi susipỹkdė J. pykdyti; atpykdyti; įpykdyti; papykd …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užpykdyti — caus. užpykti 1: Nesinori užpykdyti marčios Krs. Žalktys nieko bloga nedaro, tik kai juos ažpykdžia, [v]andenį ažnuodija Ob. Sulaužiau tiltelį bejodydamas, užpykdžiau mergelę belankydamas DvD123. ◊ šìrdį užpykdyti padaryti nemalonumą: Vaikai jam …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įpykdyti — 1. caus. įpykti 1: Teip mañ įpykdžia tas Antanas, kad nebegaliu! Všn. Ir kitą įerzina ir įpykdžia Alks. Įpykdytas žmogus kažin ką gali padaryti Š. Įpykdyk mane, tai kad duosiu aš tau! Lp. Sulaužiau tiltelį bejodydamas, inpykdžiau mergelę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”